antleisti


antleisti
antléisti tr. 1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts. 2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn. 3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr. 4. refl. duoti, kad ateitų viešpatauti: Lenkai buvo sukilę, mat vokyčio nenorėjo antsileisti Dr. Jug ir vokytys galingas, mislijo neantsiléisti KlvrŽ. 5. užleisti, užsiundyti: Jam galžudžius antleido S.Dauk. 6. smogti, kirsti: Reikėjo dar antleisti vieną žybą (smūgį) Dr. 7. uždėti, priliesti kuo: Atvarslą antleidu [ant arklių] – kaip ugnį antleisčio Šts. 8. duoti didesnį saiką, matą, užleisti: Antléisk an maišo tos druskos kelis gramus Jdr.
◊ ãšarą (ãšaras) antléisti verkti: Kad ben ašarą būt antleidęs pačią laidodamas! Šts. Fui, ka ans būt ãšarą antléidęs Sd. O ši nė ašaros neantleido, nė ai nepasakė M.Valanč. Kas tau nekait su geru vyru: ãšarų neesi antléidusi Šts.
\ leisti; antleisti; apleisti; atleisti; daleisti; įleisti; išleisti; nuleisti; panuleisti; paleisti; papaleisti; parleisti; perleisti; praleisti; prileisti; razleisti; suleisti; užleisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daleisti — ×daleisti (hibr.) 1. intr. duoti sutikimą, teisę kam ką daryti: Damileisk nueit ir pakast pirm tėvą mano Ch1Luk9,59. Mano širdis nedaleist šitei padaryt Užp. Kaip jam širdis daleidė paskutinį kąsnelį atimt! Ktk. ║ nesukliudyti, neuždrausti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paleisti — I. suteikti laisvę, duoti sutikimą. 1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paleistas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • panuleisti — (dial.) žr. nuleisti I 1. ◊ nosį panuleisti nusiminti: Ko panuleidot nosis?! Lz. Parej[o] verkdami, nosis panuleidę Dv. leisti; antleisti; apleisti; atleisti; daleisti; įleisti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papaleisti — (dial.) žr. paleisti I 6: Mažgi anksčiau ateis [iš armijos], kitus gi papaleidė Str. leisti; antleisti; apleisti; atleisti; daleisti; įleisti; išleisti; nuleisti; panuleisti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parleisti — 1. tr. duoti parvykti namo (iš mokyklos, darbo, tarnybos…): Neparleida ne numie vaiko Krš. Parleido visus, kur buvo išvežę Krš. Saimą (seimą) namon parleisti KII5. Atostogų jį parleido tik tris savaites J.Jabl. Saulelė raudona, vakaras netoli.… …   Dictionary of the Lithuanian Language